Gita Panda

Labai labai seniai Puryje gyveno panda, vardu Aržiūna Mišra (Arjun Mishra). Kiekvieną dieną jis perskaitydavo visą Bhagavad-gitą. Kadangi jis praleisdavo tiek daug laiko studijuodamas Gitą ir dėl jo nepajudinamo tikėjimo, vietiniai žmonės jį praminė Gita Panda. Jis buvo didis Viešpaties Jagannath'os garbintojas, labai atsidavusi siela. Kad ir kas nutiktų, viską jis priėmė kaip Viešpaties valią. Niekas negalėjo paveikti Gita Pandos.

Jis buvo neturtingas ir gyveno iš išmaldos. Kartą užėjo labai stiprus lietus ir Puryje lijo visą savaitę, tad Gita Panda neturėjo galimybės išeiti rinkti išmaldos. Kad ir kokias mažas atsargas jis turėjo, jos baigėsi labai greitai. Jis su šeima buvo priversti pasnikauti, tačiau Gita Panda dėl to nesijaudino. Jis laimingas leido dienas deklamuodamas Gitą. Jis buvo laimingas, kad negali niekur išeiti ir dėl to turi daugiau laiko Gitos skaitymui.

Žmona labai supyko ant jo. Ji ėmė bartis: "Jei neisi prašyti išmaldos, kaip manai, kokiu būdu išgyvens tavo šeima? Mes turime tris vaikus. Visi jie mirs, jei niekur neisi ir neatneši ko nors jiems!" Gita Panda buvo nesutrikdomas. Jis parodė žmonai posmą iš Bhagavad-gitos:
"Tačiau tiems, kas visad su ypatingu pasiaukojimu garbina Mane, medituoja Mano transcendentinį pavidalą, Aš atnešu viską, ko jiems trūksta, ir išsaugau tai, ką jie turi."

Jo elgesys žmoną tik dar labiau supykdė. Ji laukė dienų dienom, tačiau vyras vis tiek nieko neparnešė. Jis tiesiog kartojo: "Mes turime Juos pasikliauti, nes Jis sakė, kad Pats viskuo pasirūpins". Žmona svarstė, kiek dar laiko ji sugebės išlaukti. Vaikai buvo nepaprastai alkani dėl maisto stygiaus. Pagriebusi vyro Bhagavad-gitą, ji atsivertė posmą, kurį vis citavo vyras ir tris kartus perrėžė tą posmą. Tada, suirzusi ir pikta nuėjo miegoti kartu su vaikais. Po kiek laiko Gita Panda taip pat nuėjo ilsėtis.

Po kiek laiko Gitos Panda žmona išgirdo beldimą į duris. Ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo atidaryti durų. Už durų stovėjo du labai gražūs berniukai, atnešę daugybę skirtingų ingredientų maisto gaminimui. Brahmini labai nustebo, matydama šiuos du labai gražius berniukus. Vienas iš jų buvo tamsus, o kito oda buvo pieno baltumo. Tamsusis berniukas pasakė brahmini: "Prašau, paimk šį maistą, kurį jums atsiuntė Gita Pandos draugas. Prašau, pagaminkit maistą ir prisivalgykite iki soties." Brahmini  buvo labai patenkinta matydama šiuos labai gražius berniukus, o kai išgirdo jo balsą, jos širdis prisipildė palaimos. Berniukams ji pajuto labai švelnius jausmus. Ji paprašė jų palaukti, kol ji paruoš maistą ir suvalgyti prasadą kartu. Bet berniukas atsakė: "Taip, mes labai norėtume pavalgyti prasado kartu su tavim ir tavo vyru, bet mano liežuvis supjaustytas ir aš nieko negaliu valgyti." Tai pasakę berniukai išėjo.

Gita Pandos žmona visus produktus padėjo į sandėliuką ir nuėjo pakviesti vyro, papasakoti jam apie juos ištikusią sėkmę. Kai Gita Panda atėjo ir pamatė, kad visas sandėlis pripildytas įvairiausiais produktais, jis paklausė žmonos: "Ar pamaitinai berniukus? Tikiuosi tau pavyko atsidėkoti už jų gerumą ir duoti jiems šiek tiek prasado." Žmona atsakė: "Aš prašiau jų palaukti ir suvalgyti ką nors, bet tamsusis berniukas pasakė, kad kažkas trijose vietose įpjovė jam liežuvį, todėl jis negali valgyti."

Kai Gita Panda tai išgirdo, jis tučtuojau suprato, kad tai buvo Pats Viešpats. Kadangi žmona tris kartus perrėžė Gitos posmą, žodžius, kurie išėjo iš lotosinės Viešpaties burnos, šis veiksmas atsispindėjo ant Jo liežuvio. Gitos Panda žmona suprato, kad Viešpats, tam kad patvirtintų Savo pažadą rūpintis Jam atsidavusiais, Pats atnešė bhogos Savo bhaktams. Gita Panda kartu su žmona tučtuojau išsiruošė į Jagannath'os šventyklą melsti atleidimo ir padėkoti Jam už Jo malonę. Kai jie prisiartino prie altoriaus, pamatė, kad ant Jagannath'os lūpų yra trys dėmės.

Versta iš Bhakti Purusottama Svamio knygos "Sri Jagannath. The Pastimes of the Lord of the Universe"