Dasia Bauri ir Viešpats Jagannath

Krišna priima paaukojimus ir Savo dievybės forma. Dievybė tai ne Krišnos simbolis, tai pats Krišna. Viena iš Krišnos formų Džiaganatha (Jagannath) – Visatos Viešpats, rodo ypatingą malonę Jam atsidavusioms sieloms ir daugybė atsidavusiųjų per visą žmonijos istoriją kreipėsi į Jį, prašydami priimti jų auką. Džiaganathos šventykloje Puryje, Orisoje (Orissa), ypatingo lygio šventikai griežtai laikosi Viešpaties Džaganathos, Jo brolio Balaramos (Balarama) ir sesės Subhadros (Subhadra) garbinimo taisyklių. Tik tam tikri brahmanai (šventikai) gali gaminti ir siūlyti kasdienius penkiasdešimt šešis patiekalus.

Dasia Bauri gimė žemos kastos šeimoje ir gyveno netoli Purio, Baligram kaimelyje. Dasia buvo neturtingas ir nemokytas. Tokiems žmonėms uždrausta net įžengti į šventyklą, bet jis pademonstravo nepajudinamą tikėjimą į Viešpatį. Kartą Dasia brahmanui padavė kokoso riešutą ir paprašė pasiūlyti jį Viešpačiui Džiaganathai Dasios vardu, bet jei Viešpats nepriims, kad grąžintų riešutą atgal.

Brahmanas išdidžiai nusijuokė iš Dasijos vaikiško kvailumo, bet pasakė, kad pasiūlys kokosą. Kai buvo šventyklos viduje, brahmanas iškėlė kokosą priešais Džiaganathą ir perdavė Dasio žodžius:
“Dasia Bauri siunčia šį kokoso riešutą Tau. Prašau priimti, nes kitu atveju aš jį grąžinsiu atgal.”
Staiga Džiaganatha ištiesė ranką ir, didžiausiai brahmano nuostabai, paėmė riešutą tiesiai iš brahmano rankos. Dasia Bauri nuoširdus atsidavimas buvo toks didelis, kad Viešpats asmeniškai priėmė šią auką. Kadangi Viešpats gyvena kiekvienos gyvos būtybės širdyje kaip Paramatma, Jis matė Dasios stiprų troškimą patenkinti Jį, taiga Jis priėmė šią kuklią auką.

Kitą kartą Dasia Bauri nukeliavo į Purį nešdamas didelį krepšį mangų, skirtų Viešpačiui. Kai jis atėjo prie Liūto Vartų (Lion’s Gate) įėjimo į šventyklą, grupė brahmanų ėmė peštis tarpusavyje dėl galimybės paimti tuos mangus ir pasiūlyti Viešpačiui. Dasia Bauri pasakė jiems, kad jam nereikia jų pagalbos siūlant vaisius Viešpačiui už jį.

Brahmanai sutriko, nes jie labia didžiavosi savo pozicija ir negalvojo, kad žemos kastos atstovas pajėgus pasiūlyti kažką Viešpačiui. Dasios tikėjimas buvo nepajudinamas, tad jis tiesiog atsistojo netoli šventyklos, sutelkė žvilgsnį į Nilačakrą, didelį ratą šventyklos stogo viršuje. Tokiu būdu jis mate Viešpaties formą, nes vardas, Jo forma, Jo parafernalija nesiskiria nuo Jo Paties. Nilačakra yra tapati Džiaganathai. 

Dasia iškėlė du mangus Nilačakrai ir jie dingo. Dasia dar kartą pasiūlė kitus du mangus ir vėl jie dingo. Taip jis tęsė, kol krepšys ištuštėjo. Minia susirinko aplink Dasia ir žiūrėjo, kaip dingsta mangai, tarsi paveikti burtų.

Kai Dasia pasakė brahmanams, kad Džiaganatha suvalgė mangus, jie nubėgo į šventyklą ir rado ant grindų prie altoriaus primėtytas mango odeles ir kauliukus. Mango sultys varvėjo nuo besišypsančio Džiaganathos veido Brahmanai suprato, kad Dasia Bauri buvo didis Viešpaties atsidavusysis ir jų puikybė dingo. Dasia Bauri parodė pasauliui, kad Viešpats žiūri tik į tikėjimą ir meilę, o ne į aukštą kilmę, išsilavinimą arba gausias aukas.

Versta iš: http://btg.krishna.com/offerings-love